- pašaipininkas
- pašaipiniñkas, -ė smob. (2) NdŽ, pãšaipininkas (1) kas kitus pašiepia, pašáipa: Čia nebuvo nei įkyraus Petrylos, nei pašaipininko Trikausko V.Myk-Put. Strazdelis žinomas kaip sąmojingas ir drąsus pašaipininkas, kuris nemėgo ponų ir buvo jų persekiojamas rš. Vienas pãšaipininkas klaus[ia] ano: „Aš turu vieną bitę, kur aš galėčiau bitininką gauti?“ Prk.
Dictionary of the Lithuanian Language.